Michėjo 4

₁Ateityje bus taip,

kad VIEŠPATIES Namų kalnas

stovės tvirtai iškilęs virš kalvų

ir bus aukštesnis už kalnus.

Tautos plūs jo link,

₂daug tautų ateis ir sakys:

„Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną,

į Jokūbo Dievo Namus,

kad jis pamokytų mus savo kelių,

kad mes eitume jo takais“.

Iš Siono ateis mokymas

ir iš Jeruzalės VIEŠPATIES žodis.

₃Jis išspręs daugelio tautų ginčus,

išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas.

Jos perkals savo kalavijus į arklus,

o ietis – į geneklius.

Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą,

nebebus mokomasi kariauti.

₄Tuomet visi sėdės

po savo vynmedžiais,

po savo figmedžiais,

ir nebus kam jų gąsdinti.

Tai ištarė Galybių VIEŠPATIES lūpos!

₅Nors visos tautos žengia,

kiekviena dėl savo dievų,

o mes žengsime dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo,

per amžių amžius.

₆„Tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, –

sutelksiu šlubuosius,

surinksiu išblaškytuosius

ir tuos, kuriuos nuliūdinau.

₇Šlubuosius padarysiu Likučiu,

išblaškytuosius – galinga tauta. VIEŠPATS jiems viešpataus

Siono kalne nuo dabar amžinai“.

₈O Migdal Edere,

o Siono kalvos dukterie!

Tau grįš

ankstesnė valdžia,

dukters Jeruzalės karalystė.

₉Ko gi dabar taip aimanuoji?

Ar nebeturi karaliaus?

Ar žuvo tavo patarėjas,

kad tave surėmė gimdyvės skausmai?

₁₀Raitykis ir vaitok kaip gimdyvė, Siono dukterie,

nes turi dabar išeiti iš miesto

ir likti po atviru dangumi.

Tu nueisi į Babiloną

ir ten būsi išgelbėta;

ten VIEŠPATS išpirks tave

iš tavo priešų rankų.

₁₁Tikrai daug tautų susirinko prieš tave,

sakydamos: „Tebūna ji išniekinta,

Siono griuvėsiuose tesigano mūsų akys!“

₁₂Bet jos nežino VIEŠPATIES minčių,

nesuvokia jo užmojo,

nes jis surinko jas kaip pėdus į klojimą.

₁₃Pakilk ir kulk, Siono dukterie,

nes duosiu tau geležies ragus

ir parūpinsiu vario kanopas.

Tu sutrypsi daug tautų

ir paskirsi jų grobį VIEŠPAČIUI,

jų turtus – visos žemės Viešpačiui.

₁₄Dabar apsisaugok mūrais, Bat Gadera!

„Mes apsiausti!“

Jie smogia lazda į žandą

Izraelio valdovui.